Transcript Skaidrė 1

Vytauto Didžiojo universitetas
NESĖKMINGO MOKYMOSI
PRIEŽASTYS BENDROJO
LAVINIMO MOKYKLOSE IR
MOKINIŲ POŽIŪRIS Į
JAUNIMO MOKYKLAS
Vytauto Didžiojo universitetas
Spalio mėn. 22 d.
Rolandas Bulotas
Problemos aktualumas
Vytauto Didžiojo universitetas
• Nesudaromos sąlygos vaikams nuosekliai mokytis,
pereinat iš klasės į klasę iki sėkmingo bendrojo
lavinimo mokyklos užbaigimo.
• Spręsdamos tokių vaikų problemas, mokyklos
nepakankamai pasinaudoja ir kitų specialistų
paslaugomis(psichologų, socialinių pedagogų ir kt.),
kurie galėtų kartu su mokyklos administracija,
vaikais, tėvais(globėjais), mokytojais sudaryti
veiksmingas strategijas vaikų mokymosi sunkumų
įveikimui.
Vytauto Didžiojo universitetas
Tyrimo objektas – nesėkmingo
mokymosi priežastys ir mokinių
požiūris į jaunimo mokyklas
Tyrimo tikslas – atskleisti
nesėkmingo mokymosi
priežastis bendrojo lavinimo
mokyklose ir mokinių požiūris į
jaunimo mokyklas
Tyrimo uždavinys (teorinis)
Vytauto Didžiojo universitetas
- Pateikti bendrojo lavinimo
mokyklų nelankymo ir mokinių
mokymosi motyvacijos
silpnėjimo priežasčių teorines
prielaidas;
Mokyklos nelankymo
priežaščių veiksniai
Vytauto Didžiojo universitetas
Tyrimo uždavinys
Vytauto Didžiojo universitetas
• Empiriškai pagrįsti mokinių
požiūrį į jaunimo mokyklas
Mokinių požiūris apie mokymąsi
Jaunimo mokykloje
Vytauto Didžiojo universitetas
Metodai
Anketinė apklausa. Anketų klausimai sudaryti naudojant
atvirus ir uždarus diagnostinius klausimus. Panaudoti
klausimai, kuriuos aprobavo ir taikė autoriai
(Dereškevičius, Rimkevičienė, Targamadzė, 2000;
Rimkevičienė, Barkauskaitė, Targamadzė, Gaigalienė,
Indraškienė, Malinauskienė, 2005).
Faktorinė analizė. Kintamųjų tinkamumo faktorinė analizė
atlikta panaudojant KMO (Kaizer-Mayer-Olkin)
koeficientą.. Faktorinės analizės proceso metu
naudojama faktoriaus aprašomoji sklaida. Faktorius
interpretuojamas bei paaiškinamas, remiantis sklaidos
koeficientu.
Mokinių požiūris apie mokymąsi
Jaunimo mokykloje
Vytauto Didžiojo universitetas
• Respondentai
Tyrime dalyvavo 378 mokiniai. Iš jų vaikinų
(72,3 proc.), merginų - 26,7 proc.
Tyrime dalyvavo: Alytaus, Biržų, Jonavos,
Joniškio, Kauno Prano Eimučio, Kėdainių,
Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio,
Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Ukmergės, Utenos
jaunimo mokyklų mokiniai.
Rezultatai. Mokinių mokymosi
nesėkmių priežastys ankstesnėje
mokykloje
Vytauto Didžiojo universitetas
Dažnai ir ilgai sirgau
64,1
24,6
11,3
27,6
Nesuprasdavau, ką aiškindavo mokytojai
Bijojau kitų mokinių
16,8
10,5
6,3
Bijojau mokytojų
17,3
10,8
Sunki materialinė padėtis
12,6
71,9
65
22,4
Neprisitaikiau prie mokyklos reikalavimų ir tvarkos
25,6
Namiškiai smurtavo ir nesutarė
37,6
34,8
40,1
34,3
88
12,6
3,8
Mokykloje nespėdavau mokytis su visais
47,7
25,9
26,4
Neturėjau sąlygų mokytis namuose
8,9
0
10
63,8
17,3
20
Sutinku
30
40
50
60
Iš dalies sutinku
70
80
90 100
Nesutinku
Mokinių patekimo į jaunimo
mokyklas priežastys
Vytauto Didžiojo universitetas
Mokinių patekimas į Jaunimo
mokyklą
Vytauto Didžiojo universitetas
Mokinių savijauta mokykloje
Vytauto Didžiojo universitetas
Mokinių mokymosi sąlygų
sudarymo vertinimas
Vytauto Didžiojo universitetas
Mokinių nurodyti asmenys, į
kuriuos dažniausia kreipiamasi
pagalbos
Vytauto Didžiojo universitetas
Mokinių nuomonė apie jaunimo
mokyklos paskirtį
Vytauto Didžiojo universitetas
IŠVADOS
Vytauto Didžiojo universitetas
• Dabartinė situacija rodo, kad į šias mokyklas
patenka mokiniai, turintys ne tik mokymosi
motyvacijos sunkumų, elgesio-emocinių problemų,
bet ir akademiškai atsilikę dėl sunkių socialiniųekonominių sąlygų namuose.
• Į jaunimo mokyklas mokiniai dažniausiai ateina
mokytis patys savarankiškai apsisprendę ar patarus
artimiausios aplinkos žmonėms (mamai, giminėms,
draugams, pažįstamiems).
• Mažiau negu pusė patekimo į jaunimo mokyklas
atvejų sietini su ankstesnės mokyklos
administracijos, specialistų rekomendacijomis. Tai
rodo, kad mokyklose ne visi vaikai vertinami kaip
asmenybės, nežinomi visų vaikų poreikiai,
neskiriama pakankamai dėmesio atsiradusių vaikų
problemų sprendimui, nesidomima vaiko gyvenimu.
•
Jaunimo mokyklos veiklos pozityvūs vertinimo veiksniai:
mažas mokinių skaičius klasėse, galimybė klausti ir
konsultuotis, jautimasis laisviau individualiai atsiskaitant,
aukštesni mokymosi pasiekimai, nesijautimas negabiu,
įdomesnis mokymasis ir kt. .
•
Jaunimo mokyklos mokinių požiūris į mokytojus yra
teigiamas.
•
Jaunimo mokyklų reikalingumą pripažino dauguma jos
mokinių (tik 3,8 proc. nurodė, kad mokykla niekam
nereikalinga). Mokinių nuomone, mokykla ypač reikalinga
tiems mokiniams, kuriems sunku, nesiseka mokytis, kurie
turi elgesio, drausmės problemų, nesutariantiems su
mokytojais, neturtingų tėvų vaikams, kitų nesuprastiems,
droviems, vienišiems, turintiems žalingų įpročių,
antramečiavusiems, keitusiems mokyklas.
Vytauto Didžiojo universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas
AČIŪ UŽ DĖMESĮ